Pasak autoriaus: „ Aristotelis – antikinio pasaulio mąstytojas, senovės graikų filosofas. Jis padėjo pagrindus logikos mokslui. Jo politinė filosofija, teisingumo samprata ir etika formavo politinę ir socialinę filosofiją“(p. 5-21, 63-273). Kaip teigia autorius: “Aristotelis žmogiškąjį pažinimą skirsto į patyrimą, menus ir mokslą. Patyrimas sukuria meną, o nepatyrimas – atsitiktinumą. Žinojimas ir supratimas priklauso menui, todėl išmintingesnis tas, kuris yra įvaldęs meną, turintis patyrimą, žino „kad“, bet nežino, „kodėl“(p. 63-273). Žmogui kaip ir žinomi kai kurie pagrindai, kai jis kuo nors yra įtikėjęs. Jeigu jam yra žinomi pagrindai, tai pažinimo objektas egzistuoja, jis nedingsta. Žinios atsiranda per tyrinėjimus, priežastis. Aristotelis mokslus grupuoja į : fiziką, gamtą ir metafiziką. Fizika   - tai mokslas tiriantis visą materiją. Jisai gamtą išskiria dėl prigimties, nes tiria judėjimą dėl kintančių dalykų. Pavyzdžiui, deganti ugnis, krintantis akmuo. Oras...