DORYBIŲ UGDYMAS ARISTOTELIO “NIKOMACHO ETIKOJE” PAGAL KRISTINA IGNATENKA

 

Pasak autoriaus: „ Aristotelis – antikinio pasaulio mąstytojas, senovės graikų filosofas. Jis padėjo pagrindus logikos mokslui. Jo politinė filosofija, teisingumo samprata ir etika formavo politinę ir socialinę filosofiją“(p. 5-21, 63-273).

Kaip teigia autorius: “Aristotelis žmogiškąjį pažinimą skirsto į patyrimą, menus ir mokslą. Patyrimas sukuria meną, o nepatyrimas – atsitiktinumą. Žinojimas ir supratimas priklauso menui, todėl išmintingesnis tas, kuris yra įvaldęs meną, turintis patyrimą, žino „kad“, bet nežino, „kodėl“(p. 63-273).

Žmogui kaip ir žinomi kai kurie pagrindai, kai jis kuo nors yra įtikėjęs. Jeigu jam yra žinomi pagrindai, tai pažinimo objektas egzistuoja, jis nedingsta. Žinios atsiranda per tyrinėjimus, priežastis.

Aristotelis mokslus grupuoja į : fiziką, gamtą ir metafiziką.

Fizika  - tai mokslas tiriantis visą materiją.

Jisai gamtą išskiria dėl prigimties, nes tiria judėjimą dėl kintančių dalykų. Pavyzdžiui, deganti ugnis, krintantis akmuo. Oras, vanduo, dangus, žemė – jie egzistuoja, tačiau skiriasi nuo pačios gamtos ką ji sukūrė. Tai kas kinta, kinta ir materijoje.

Metafizika paliečia visus Aristotelio mokslinius tyrinėjimus, griauna logikos pamatus, kelia klausimus, ieško priežasčių, bando įžvelgti priešybes, ieško tiesos. Atrodo, kad supranti, bet iš ties yra mažai supratimo. Į pasaulį žiūrima dinaminiu ir materijos aspektu. Pavyzdžiui, ar yra Dievas ir kur jis yra? Tai neapčiuopiama materija kurią norima apvilkti rūbais, įstatyti į kažkokius, tai rėmus.

Kiekviena veikla vyksta dėl kažkokio, tai tikslo ar priežasties. Esame laisvi pasirinkimams – valia ir protu. Apsvarstome, o po to, jei norime įgyvendiname savo norus. Ar tinkamus pasirinkimus atliekame – nusako mūsų  vertybės, dorybės.

Aristotelis nusako tris gyvenimo būdus: „tiesiog gyvenimas, gyvenimas tarnaujant valstybei ir filosofo gyvenimas“(p.67).

Na koks yra tiesiog gyvenimas? Mano galva, bele koks kuris tiesiog yra tiesiog egzistuoja toks , koks yra. Geras ar blogas, sąžiningas ar galimai neteisingas. Būtybė yra, vadinasi egzistuoja gyvenimas ir ji kažką veikia bei gyvena taip kaip išmano, tai būtų toks tiesiog gyvenimas - kalbant abstrakčiai.

Nuo mūsų pačių priklauso kokį gyvensime gyvenimą tai yra kokio norime gyvenimo ir kam mes jį paskirsime, pavyzdžiui, gyvenimas tarnaujant valstybei. Koks, tai būtų gyvenimas? Mano suvokimu, tai toks gyvenimas kuris pašvęstas tėvynės labui - negalvojant apie save, o aukojant save - visa savo esybe, būtybe – visu savo gyvenimu.

O filosofo gyvenimas kitoks. Jis kelia klausimus, pavyzdžiui, dėl ko gyvena, kas yra laimė, kokia gyvenimo prasmė ir  ką iš to gaus, kam jam to reikia bei ko vertas šis tikslas ir gyvenimas ir ar naudingas jam toks gyvenimas. Taigi mes negimstame žinodami kaip gi reikia gyventi. Gyvename taip, kaip mūsų tėvai, protėviai ar kaimynai. Sekame sektinu pavyzdžiu, nes taip gyvena aplink mus supanti aplinka. Ir galimai mūsų protas suvokia, kad toks ir turi būti gyvenimas, nes taip gyvena visi iki kol nepamatome kitokio gyvenimo gyvenančio žmogaus. Tada jau kyla klausimas mąstančiai asmenybei koks turi būti gyvenimas ir kokio galimai norėčiau.

Aristotelis mano, kad „Dauguma žmonių yra vergiškos prigimties – jie pasirenka gyvulių gyvenimą. Ir vis tiek atrodo, kad jie turi šiokį tokį pagrindą, nes tarp aukštas vietas užimančių žmonių pasitaiko nemaža tokių, kuriems būdingos tos pačios aistros“(p.67).

Taigi einu prie tokios išvados, kad visi žmonės lygūs tik esame visi skirtingo mąstymo, būdo, elgesio, kultūros. Visa tai lemia noras ar nenoras žinoti, pažinti, suprasti, išsiugdyti bei įsilieti į bendruomenės integraciją ir visuomenės socializaciją. “Žmogus yra veiksmų priežastis“(p.106). Mes esame, tai kuo „mintame“, pavyzdžiui, laimė, malonumas, garbė, dorumas, gėris ir panašiai.

Filosofas  gyvenimo būdus išskiria į tris gyvenimo rūšis:

Laimė ir malonumas;

Aristotelio teigimu: „Laimė yra tai, kas tobula, kam pakanka savęs paties; ji yra mūsų veiklos galutinis tikslas“ (p.72), “Malonumas yra sielos būsena, o malonumą kiekvienam teikia tai, kas ką mėgsta“(p.75).

Manau, kad kiekvienos asmenybės mąstymas skirtingas, pagal savo patyrimą, mentalitetą. Kas vienam reiškia laimę, tas kitam gali būti nelaimė. Pavyzdžiui, individui neturinčiam namų laimė – alkoholis, o ne duonos kepalas. Kitam laimė surastas šiltas guolis, o trečiam laimė gali būti rastas vienas euras arba apdovanojimas asmens šilta šypsena. Kiekvienas laimę supranta vis kitaip. Pavyzdžiui, malonumas parūkyti, o kitas supyktu nuo tokio, pavyzdžiui, pasiūlyto „malonumo“, įsižeistu. Gal jam malonumą suteikia torto gabalėlis. Malonumas – sielos savijauta. Malonumas gali suteikti daugybę pojūčių, pavyzdžiui, skonis, lytėjimas ir pan., Dauguma kovoja su savo malonumais neturint materialių vertybių, pavyzdžiui, turto. Juk nebus laimingas, jei bus negražus. Laimę įgyjame mokantis. Kiekvienas turi savo nuomonę, savo poreikius, tikslus. Laimė – kiekvienam prieinama. Ir kas yra ta tikroji laimė?  Jei žmogus turi rūpesčių jis gali būti nelaimingas ir laimingas tik tuomet kada jų neturi. Pavyzdžiui, jei susirgtų žmogus, o jo laimė būti sveikam, taigi būtų nelaimingas. Na, o kažkam patinka sirgti, nes nereikės, pavyzdžiui, eiti į mokyklą ar darbą. Taigi laimingam žmogui būdingas pastovumas. Laimė gali būti ir laisvalaikis, kaip leidimas kartu laiką arba knygos skaitymas, arba tiesiog pabūti vienut vienutėliu. Laimingas žmogus – taikus.

Garbė ir dorumas;

Mąstytojas apie garbę ir dorumą kalba taip: “Kilnūs ir veiklūs žmonės pasirenka garbę, kad gerbtų už dorumą“(p.67), „Sielos nuostatos, kurias turime pagrindo girti, vadiname dorybėmis“(p.84).

Dažnai garbės siekiama tam, kad įrodyti ko esu vertas. Doras žmogus gali šito ir nesiekti, jeigu jisai jaučiasi pilnaverčiu žmogumi, gerbiamas ir mylimas visuomenės. Kokia bus žmogaus vertybė, toks bus ir jo tikslas. Kas yra dorybė?  Ji gali pasireikšti, pavyzdžiui, drąsa – apginti kaimyną nuo blogo žmogaus, kuris nori jį nuskriausti, pavyzdžiui, primušti. Tai būtų kilnios širdies žmogus. Dorybė atsiranda iš veiksmų, išgyvenimų. Aristotelis teigia, kad :“ Dorybė – nuostata“(p.90).  Dori darbai yra kilnūs ir tokia yra prigimtis doro žmogaus. Už tai nepaimsi pinigų ir neprašysi dovanų,

 O kas yra garbė? Garbė išgelbėti gyvybę, garbė būti įvertintu ir apdovanotu, pavyzdžiui, muzikinio „MAMA“ apdovanojimu.

Gėris, teisingumas, supratingumas, lankstumas;

„Gerumas – teisingumas“(p.167), - filosofo Aristotelio teigimu.

Kas yra gerumas? Geras žmogus yra teisingas žmogus. Pavyzdžiui, geras žmogus nebus koks „nusikaltėlis“.  Jis bus sąžiningas ir pavyzdingas gerais darbais kuris kitiems padeda. Pavyzdžiui, aukoja pinigus įvairioms labdaroms. Taip pat padeda žmonėms po gaisro, paskolina, jei turi ar stinga pinigų, padeda dirbti, pavyzdžiui, vyksta namo statybos. Na ir už tai jisai gali ir nepaprašyti pinigų tai yra dirbti be atlygio, nes toks jo yra pašaukimas – padėti. Geras žmogus yra teisingas, rimtas, protingas, sąžiningas savo vidumi ir jisai neapšnekės tavęs už nugaros, neminės blogu žodžiu ir padės bėdoje.  Manau iš to ir kilusi lietuvių liaudies išmintis, kad „gerą draugą bėdoje ir nelaimėje pažinsi“.

 “…Teisingas proto sprendimas yra supratingumas“(p.184),- Aristotelis.

Iškelkime klausimą kas yra supratingumas? Koks yra supratingas žmogus? Kaip suprasti, kad jis yra ar bus supratingas žmogus? Pavyzdžiui, supranta tave ir bėdoje, ir varge. Supratingas yra užjaučiantis, paslaugus individas. Toks žmogus paklausia kuo gali padėti, kad nebūtų sunku; kaip palengvinti gyvenimą bei kaip padėti išspręsti esamas problemas. Tik supratingas žmogus gali padėti, užjausti, suprasti.

“…skolą reikia grąžinti, bet jeigu skolos grąžinimą pranoksta tai, kas kilnu ir būtina, tada reikia nukrypti nuo taisyklės į kitą pusę“(p.233), - filosofo Aristotelio pamąstymai apie lankstumą.

Kas yra lankstumas? Mano galva, tai, kai žmogus nusileidžia, prisitaiko prie ne tik esamos situacijos, bet ir prie visokio „plauko“ bei charakterio žmonių. Pavyzdžiui, prisitaiko prie žmogaus kuris yra piktas, neteisingas. Randą būdų bei moka prieiti prie visokio charakterio žmonių. Pavyzdžiui, draugas ar pažįstamas man yra skoloje pinigų. Juos jis turi man grąžinti iki mums sutarto termino, bet šiuo metu asmuo neturi pinigų ir negali grąžinti sutartu laiku skolos. Taigi nusileidi ir suteiki dar papildomo laiko skolos grąžinimui, nes esi supratingas ir lankstus.

 Dorybės skirstomos į: būdo ir proto dorybes.

„...Išmintį, protinį išprusimą ir supratingumą vadiname proto dorybėmis, o kilniaširdiškumą ir nuosaikumą – būdo dorybėmis“(p.84),- teigia autorius pagal Aristotelį.

Būdo dorybes išsiugdome. Jos nėra paveldėtos. Jas įgyjame praktikuodami per ilgą laiką, kaip remontuodami laikrodžius tampame laikrodininkais arba taisome batus ir tampame batsiuviais. Kai elgiamės teisingai, tai būname teisingi. Kiekviena dorybė atlieka gerovės funkciją, pavyzdžiui, nesugedęs virdulys verda be trukdžių – švarus garsas. O sugedęs čirška, traška.  Ką išugdome, tą turime. Kaip lietuvių liaudies patarlėje „ ką pasėsi, tą ir pjausi“. Dorybė išlaiko vidurį tarp gėrio ir blogio.  Dori žmonės dažniausiai ramaus būdo, mandagūs žmonės. Dora asmenybė nesityčios iš kito nelaimės, nevogs, neskriaus. Bus subtilus, kantrus, geranoriškas, kilnus, nuolankus, teisingas, mandagus, geraširdis, darbštus, tyras, pagarbus, garbingas, uolus, tolerantiškas žmogus. Tik sveiko proto žmogus gali priimti teisingus sprendimus kuris suvaldo pyktį, priešiškumą. Juk neįgalaus ar neadekvataus mąstymo asmenybė nepriims adekvačių sprendimų. Jo net elgesys bus neadekvatus. Juk sprendimai turi būti išmintingi. Ir tik ugdant gerąsias dorybes keičiasi ir žmogus į gerąją pusę. Dorybes ugdyti reikia nuolat, kad taptų įpročiais ir tik tuomet pasiekiamas norimas ar užsibrėžtas tikslas bei matomas proceso progresas. Dorybės susijusios taip pat su išgyvenimais, gyvenimo patirtimi iš kurių pasimokai. Jos neatsiranda iš niekur., pavyzdžiui, tave kažkas skriaudė ar kuom nuskriaudė - savo patyrimu geras ir doras žmogus nelinkės kitam to paties, todėl su šia patirtimi elgiasi dorai ar doriau, nei elgėsi su juo ar jisai pats su kuo elgėsi iki kol nepatyrė viso to savo patirtimi. Galbūt kada gyvenime  kur ir klydo, o gal stebėjo ar matė kuriuos skriaudė, taigi jo patirtis jį pamokė ar išmokė būti geresniu.

Pagal Nikomacho etika reikėtų vengti tokių būdų kaip : „nesusivaldymas, nedorumas ir gyvuliškumas“(p.185).  Kas nesilaiko teisingumo, tas yra baudžiamas. Blogas elgesys ugdo blogą įprotį. Taip kaip renkamės rūbą, taip turime rinktis ir draugus, nes jei draugas linkęs į blogį, su laiku supanašėjame su draugu, nes jei toleruojame jo netinkamą elgesį, vadinasi ir nusidedame tuo pačiu. Kas myli žmones, gamtą, gyvūniją, tas myli ir save. Ar gėris gali būti blogas arba blogis gėriu? Greičiausiai ne. Juk lakštingala neūbaus kaip pelėda, o šuo nesakys miau. Protas sprendžia taip, kaip nori širdis. Taigi laimingas žmogus bus apsuptas draugų, o nelaimingas jų neturės.

Gyvenimas tarnaujant valstybei;

Pasitaiko, kad veiklūs žmonės renkasi garbę, pavyzdžiui, tarnauti valstybei. Jiems, tai kilnus darbas, nes taip atgal gauna gėrį tai yra atlikdami gerą darbą. Autorius mini Bianto žodžius: „Valdžia parodo žmogų“(p.146). Ar žmogus teisingas ar ne, geras ar blogas,  siekia turtų ar tarnauti žmonėms. Teisingumas vyrauja ten kur yra  nustatyti įstatymai. Ten kur teisingumas – vyrauja gėris. Supratingas žmogus sprendžia išmintingai įvairius dalykus. Išmintis ateina su gyvenimo patirtimi.

 Visos veiklos turi tikslą. Kuo daugiau tikslų, tuo daugiau pasiekimų. Koks gėris, tokia ir laimė:

„viena kregždė dar ne pavasaris“(p.73), pavyzdžiui, jeigu žmogus padarė tau kažką gero, tai dar nereiškia, kad jis yra geras ir doras žmogus. Tik laikas parodo koks iš tiesų yra ar bus žmogus, pavyzdžiui, „ laikas geriausias patarėjas ir padėjėjas“(p.73) , - iš autoriaus knygos citatos.

DABARTINĖ FILOSOFIJA  

 Ištikimybė artimam, pagarba, meilė, supratingumas;

Daugelyje šeimų vis dar vyrauja pagarba, meilė, supratingumas artimajam. Tačiau yra daug šeimų kurios nevertina ir neįvertina šių vertybių. Jos pasireiškia smurto protrūkiais – ne tik fiziniu, bet ir psichologiniu smurtu. Todėl šiai dienai reikalingi socialiniai darbuotojai kurie padėtų socializuotis visuomenės bendruomenėms. Dėka socialinių darbuotojų smurto šeimose mažėja.

Vyrauja nepagarba virtualioje erdvėje tarp visuomenės narių ir tuo tarpu tarp seimo narių;

Siekimas pažeminti, pašiepti, kad kiti tave laikytų menkaverčiu, siekiant pripažinimo, nes norima jaustis viršesniais, „kietesniais“, demonstruojama“ jėga“ – kas yra lyderis. Siekiama turto bei pripažinimo, norint parodyti savo galią, pažymėti savo teritoriją, pavyzdžiui, jeigu pagrasins, tai bijosi ir nesiartinsi, laikysiesi atstumo.

Didesnė ir neribojama laisvė, kurią norima apriboti.

Kas ką nori, tas tą daro. Dauguma nepaiso įstatymų ir bandoma vis juos apeiti, papirkti bei siekia pasinaudoti įstatymo spragomis. Pavyzdžiui, dabartinėje situacijoje kiekvienas žmogus turi teisę į laisvę. O valdžia ją apriboja galimybių pasu.  Pasiteisina esama situacija – covid 19 pandemija. Lankosi žmonės ten kur galima arba netgi pasitelkus ryšius kur draudžia.

   ŽVILGSNIS Į ATEITĮ

 Perversmas

Jeigu situacija artimiausiu metu nesikeis gresia valdžios žlugimas. Nes visuomenė sukils iš nepasitenkinimo, nes yra apriboti – apmokestinti įvairiais mokesčiais ir tie mokesčiai vis yra keliami, o mokamos algos neproporcingos išgyvenimo lygiui. Visuomenė patiria iš valdžios didelį spaudimą dėl prekių realizavimo, dėl prekių apyvartos, socialinių garantijų. Dėl darbo stygiaus ir bankų savivaliavimo žmonės negali įsigyti nekilnojamojo turto ir turėti savo pastovios gyvenamosios vietos. Dėl švietimo keliamų aukštų reikalavimų jauni žmonės emigruoja į kitas šalis.

Visuomenės susiskaldymas

Visuomenės nariai jau skaldosi : už ir prieš dėl valdžios priimamų nepalankių visuomenei sprendimų. Taip yra todėl, nes nesiklauso tautos balso. Tauta yra nepatenkinta visuomenės priimamais sprendimais ir naujais leidžiamais įstatymais. Su tauta nesitariama, nekomunikuojama, nesilaikoma Konstitucijos.

Krizė

Gresia ekonomikos žlugimas, nes Lietuva priklauso nuo Europos Sąjungos paramos. Jeigu ES  atsisakytų netikėtai remti Lietuvą – Lietuvai ištiktų „krachas“. Esame įklimpę į dideles skolas ES. Globalizacijos ateitis neprognozuojama ne tik dėl esamų skolų, bet ir įsipareigojimų Europos sąjungai ir esame priklausomi nuo jų malonės. Nežinia ar kilus karui stotų mūsų pusėn ir sulauktume palaikymo.

 

 Išanalizavus dorybių ugdymą Aristotelio Nikomacho etikoje ir pamąsčius apie dabartinę filosofiją  bei žvilgsniu į ateitį – padariau tokias išvadas:

1. Meilė, rūpestis, atjauta, supratingumas, pagarba prasideda nuo pačios asmenybės.

2. Ką išsiugdysime tą ir turėsime.

3. Tik meilė ir vienas kito supratimas, bet ne teisimas - gali išspręsti daugelių problemų be konfliktų.

 

 LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 

 Dorybių ugdymas Aristotelio „Nikomacho etikoje“. Aristotelis. Rinktiniai raštai. Vilnius: Mintis, 1990.