MANO SVAJONIŲ NAMAI

 



Lietus už lango tyliai sau burba,
O širdyje ramybė jauki,
Muzika švelniai verda mintyse,
Kai gamtos panorama ir sūnaus šypsnys pasitinka mane.

 

Mano mažylis – mano pasaulis,
Kiekviena diena jam meilės pilna.
Svajonės apie namus, erdvę plačią,
Kur juokas ir žaidimai skamba kaip daina.

 

Antys šalia, arkliukas lauke,
Katės murks šiltai prie durų,
Po žvaigždėtu dangum siela laisva,
Tarsi vėjas miškuose aš šoku, plaukiu.

 

Be jo gyvenimo nebūtų,
Maža širdis laiko didelę svajonę.
Kalbėti mokytųsi lyg paukštis skrisdamas,
Ir mes suprastume vienas kitą per širdį.

 

Gamta švelniai apkabina,
Ji viską suteikia ko trokštu,
Maži žingsneliai, didelės svajonės,
Sūnaus laimė, tai mano šviesos šaltinis.


Autorė: Kristina Narkevičiūtė - Ignatenka


Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

MITAI BEI NEPANEIGTI FAKTAI apie MEILĘ

KO JUMS NEPASAKYS NEI VIENAS ŠEIMOS SOCIALINIS DARBUOTOJAS

ABSTRAKTŪS PAMĄSTYMAI KUR GERIAU GYVENTI : KAIME AR MIESTE?

DORYBIŲ UGDYMAS ARISTOTELIO “NIKOMACHO ETIKOJE” PAGAL KRISTINA IGNATENKA

KĄ DAŽNIAUSIAI DAUGUMA PAAUGLIŲ VASAROS ATOSTOGŲ METU VEIKIA?

PRANEŠIMAS BŪSIMŲ PIRMOKŲ TĖVELIAMS

UŽMASKUOTAS KLAUSIMAS

ISTORIJA APIE MOTERĮ IR VYRUKUS KURIEMS SEKSO NEREIKIA

PATRAUKLIAUSIOS LIETUVOS VAIKŲ STOVYKLOS

KAS LAUKIA VAIKŲ BE TĖVŲ AR ĮTĖVIŲ GLOBOS, KURIE NEGALI UŽTIKRINTI UGDYMO LANKYMO VAIKAMS?