MEILĖS ŠACHMATAI: AR VERTA ŽAISTI BE TAISYKLIŲ?

 

r žavi

Meilė – žodis, kuris žadina širdį ir žavi mūsų vaizduotę, tačiau kartais ji virsta ne džiaugsmu, o pavojingu žaidimu. Ar įmanoma išgyventi santykius, kuriuose, užuot jautus saugumą ir šilumą, atsiduri manipuliatorių rankose, tampi jų žaidimų dalimi? Ir, svarbiausia, kaip atsikratyti šios priklausomybės, kuri griauna tiek sielą, tiek pasitikėjimą savimi?

Dažnai manipuliatoriai iš pirmo žvilgsnio atrodo patrauklūs, sėkmingi, žavūs – tikri „meilės plėšrūnai“. Jie, lyg įgudę psichologai, geba priversti moteris įsimylėti, tačiau tik tam, kad pasinaudotų jų švelnumu ir meile savo reikmėms. Manipuliatoriams nereikia įsipareigojimų ar meilės – jų ginklas yra emocinis žaidimas. O aukos tikslas? Nepastebimai tapti įrankiu, kuris maitina jų ego, net nežinodama, kad tapo įkalinta savo pačios jausmų kalėjime. 

Kai įsimylime, dažnai užsidedame rožinius akinius. Iš pradžių mums viskas atrodo tobula – gražūs pokalbiai, dėmesys, kartais net jausmas, kad pagaliau radome tą vienintelį. Tačiau kuo daugiau gilinamės į šiuos santykius, tuo labiau suprantame, kad viskas nėra taip, kaip svajojome. Staiga, susiduriame su šalta realybe: jis nėra tas „princas“, apie kurį svajojome. Jis nesiruošia statyti meilės rūmų – jo tikslas ne meilė, o patogumas. 

Manipuliatorius, kaip ir tikras šachmatų meistras, žino, kaip perimti kontrolę, ir tai daro be gailesčio. Jis meistriškai valdo situaciją: kartais jis būna švelnus, mandagus, o kartais atšiaurus ir šaltas. Jo elgesys priklauso nuo to, kaip stipriai tu esi „įkliuvusi“ į jo spąstus. Jis nesistengia tavęs įtikinti, kad jis tave myli, nes jam to nereikia. Jo tikslas – leisti tau manyti, kad galbūt, kažkada, jis tave įvertins. Tai sukuria priklausomybę, kurios atsikratyti tampa vis sunkiau. 

Tačiau blogiausia yra tai, kad manipuliatorius niekada nesikeis. Jo pagrindinis ginklas – tavo viltis. Ji tampa  nuodu, kuri žingsnis po žingsnio naikina tavo savigarbą. Tu lauki skambučio, galvoji apie tai, kad jis galbūt persigalvos, kad galbūt šį kartą viskas bus kitaip. Bet niekada taip nebus. Tai, kas iš pradžių buvo viliojantis žaidimas, tampa tavo asmenine tragedija. 

Ką daryti? Atsakymas paprastas, nors ir skausmingas: reikia nutraukti šį žaidimą, kol dar ne per vėlu. Reikia suprasti, kad manipuliatorius niekada nesikeis, kad viskas, ką jis daro, yra tik jo asmeninės naudos siekimas. Savigarba, stiprybė, aiškumas – tai vieninteliai ginklai, kurie gali išgelbėti tave nuo šio užburto rato. 

Tikra stiprybė slypi tame, kad tu suvoki savo vertę. Šis žaidimas niekada nesibaigs tavo pergale, nes jis buvo sugalvotas ne tam, kad tu laimėtum. Tavo vertė – ne tame, ką kiti mato, o tame, ką tu pati savyje pajunti. Tik atsikračiusi manipuliatoriaus įtakos galėsi vėl pradėti kvėpuoti pilna krūtine, suvokdama, kad tavo laisvė – tai tavo pačios pasirinkimas.


Autorė: Kristina Narkevičiūtė - Ignatenka


Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

MITAI BEI NEPANEIGTI FAKTAI apie MEILĘ

KO JUMS NEPASAKYS NEI VIENAS ŠEIMOS SOCIALINIS DARBUOTOJAS

ABSTRAKTŪS PAMĄSTYMAI KUR GERIAU GYVENTI : KAIME AR MIESTE?

DORYBIŲ UGDYMAS ARISTOTELIO “NIKOMACHO ETIKOJE” PAGAL KRISTINA IGNATENKA

KĄ DAŽNIAUSIAI DAUGUMA PAAUGLIŲ VASAROS ATOSTOGŲ METU VEIKIA?

PRANEŠIMAS BŪSIMŲ PIRMOKŲ TĖVELIAMS

UŽMASKUOTAS KLAUSIMAS

ISTORIJA APIE MOTERĮ IR VYRUKUS KURIEMS SEKSO NEREIKIA

PATRAUKLIAUSIOS LIETUVOS VAIKŲ STOVYKLOS

KAS LAUKIA VAIKŲ BE TĖVŲ AR ĮTĖVIŲ GLOBOS, KURIE NEGALI UŽTIKRINTI UGDYMO LANKYMO VAIKAMS?