RAMYBĖS ŠEŠĖLIUOSE

Tyli naktis, vaiko kvėpavimas gilus, 

Ramybė su savimi lyg šviesus debesis. 

Už sienos šurmuliuoja gyvenimas kitų, 

Bet širdyje tik tyla artima, brangi.

 

Epilepsijos šešėliai slysta lyg sapnas, 

Bet dabar tiktai miegas šiltas ir švelnus. 

Kaimynų juokas lyg tolima melodija, 

O vaikų žingsniai dunksi lyg per sapnus.

 

Šypsena kelia besiklausant jų garsų, 

Naktis verda už sienos, glosto švelniai. 

Vaikų ryšys tarsi šiltas verpetas jungiantis širdis, 

Ir šie garsai – jie ne tik šurmulys, bet ramybės dvelksmas.

 

Švelnumo perlai skamba tylos bangose, 

Išnykstu akimirkai lyg būčiau sapne. 

Rankytės šiltos lyg saulės spinduliai, 

Glosto sielą, užburia svajingai.

 

Naujas rytojus išauš, ir mes būsime, 

Minimaliai pailsėję su naujomis svajonėmis. 

Fejerverkai šventadienio kviečia žvilgtelti, 

Per langą pakelti akis į dangų, džiaugtis.

 

Lyja. Girdžiu melodiją lyg „Für Elise“, 

Lašai švelniai groja ramindami sielą. 

Meilė širdyje gyvena, kad net saldu, 

Ir pavydu pačiai, kad tokia ji gili.

 

Nebėra jėgų. Išnykstu lyg sapnas, 

Širdis dainuoja, naktis melodinga. 

Laikas praustis, laikas sapnų pasauliui, 

Akys merkiasi nors norisi knygų.

 

Vidiniam balsui šnibždi tylų „myliu“, 

Šiame margame pasaulyje – myliu tave. 

Saldaus miego linki pats sau ramybėje, 

Ir pasaulis sukasi  už sienos virš tavęs. 

Bet tu esi čia, su savimi, su juo, 

Ramybėje lyg šiltam glėbyje.

 

Autorė: Kristina Narkevičiūtė - Ignatenka