ATSINAUJINIMAS GAMTOJE

 


Aš nesu Dievas, aš tiesiog paprastas žmogus, ieškantis ramybės gamtoje. Kai einu į lauką, pajuntu, kaip mano dvasia atsigauna. Saulės spinduliai, sklindantys tarp medžių lapų, švelniai glosto mano odą, o šiltas vėjas šnibžda paslaptis. Aš esu lyg baterija, kuri prisijungia prie saulės, pasikraunanti šviesa, džiaugsmu ir ramybe.

Kiekvienas žingsnis, kiekvienas kvapas ir garsas veda mane link vidinės pusiausvyros. Žalios pievos, žydinčios gėlės, ramus tekančio vandens šnarpštimas – visa tai šaukiasi mano širdis. Jaučiu, kad kiekvienas natūralus elementas kviečia mane daryti geriau, būti geresne. Noriu dalintis šiuo jausmu su kitais.

Kaip angelas sargas, uždegu žalią šviesą tiems, kurie jaučiasi pasiklydę, ir parodau jiems išėjimą iš tamsaus tunelio. Kai išdalinu save, gaunu atgal: džiaugsmą, viltį ir naujas galimybes. Rūpi, kad ir kiti atrastų savo kelią ir pajustų gamtos dovanotą ramybę.

Sėdėdama ant žolės, stebėdama, kaip saulė leidžiasi už horizonto, suvokiu, kad mano misija nėra būti Dievu, bet skleisti šviesą ir gerumą. Kiekvienas žodis, kiekviena mintis, kiekviena gerumo akimirka – visa tai gali pakeisti pasaulį.

Kviečiu visus – eikite su manimi, pasinerkite į gamtą, pajuskite jos energiją. Kartu galime rasti žalią šviesą ir tapti vieni kitiems angelais sargais, nešdami pozityvą ir viltį.

 

 

Autorė: Kristina Narkevičiūtė - Ignatenka


Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

MITAI BEI NEPANEIGTI FAKTAI apie MEILĘ

KO JUMS NEPASAKYS NEI VIENAS ŠEIMOS SOCIALINIS DARBUOTOJAS

ABSTRAKTŪS PAMĄSTYMAI KUR GERIAU GYVENTI : KAIME AR MIESTE?

DORYBIŲ UGDYMAS ARISTOTELIO “NIKOMACHO ETIKOJE” PAGAL KRISTINA IGNATENKA

KĄ DAŽNIAUSIAI DAUGUMA PAAUGLIŲ VASAROS ATOSTOGŲ METU VEIKIA?

PRANEŠIMAS BŪSIMŲ PIRMOKŲ TĖVELIAMS

UŽMASKUOTAS KLAUSIMAS

ISTORIJA APIE MOTERĮ IR VYRUKUS KURIEMS SEKSO NEREIKIA

PATRAUKLIAUSIOS LIETUVOS VAIKŲ STOVYKLOS

KAS LAUKIA VAIKŲ BE TĖVŲ AR ĮTĖVIŲ GLOBOS, KURIE NEGALI UŽTIKRINTI UGDYMO LANKYMO VAIKAMS?