DRAUGYSTĖ SU PAMIRŠTU DRAKONU
Viename mažame kaimelyje, apsuptame aukštų kalnų ir tankių miškų, gyveno berniukas vardu Tomas. Jis buvo smalsus ir nuolat ieškojo nuotykių. Nors kaimelyje dažnai kalbėdavo apie senąsias legendas, Tomas ne kartą girdėjo pasakojimus apie paslaptingą drakoną, kuris seniai, labai seniai saugojo šį kraštą nuo pavojų. Tačiau laikui bėgant žmonės jį pamiršo. Dabar drakonas egzistavo tik kaip senų padavimų dalis, o dauguma jį laikė pramanu.
Vieną dieną, kai Tomas vaikščiojo miške netoli kalnų, jis netikėtai atsidūrė seniai užmirštame take. Kelias vedė į slėnį, kuriame oras buvo neįprastai ramus, o gėlės žydėjo tarsi amžiną pavasarį. Tomas atsidūrė priešais didelį urvą, užklotą samanomis ir vijokliais. Viduje buvo tylu, bet Tomas pajuto, kad kažkas stebi jį iš tamsos.
Smalsumas nugalėjo baimę, ir Tomas įžengė į urvą. Jo nuostabai, giliai viduje jis pamatė didžiulį drakoną, tačiau jis nebuvo baisus – jis atrodė pavargęs ir vienišas. Drakono žvynai blizgėjo tik vos vos, o akys buvo gilios ir ramios. Tomas negalėjo patikėti savo akimis. Tai buvo tas pats drakonas iš legendų.
-Kas tu esi? – išdrįso paklausti Tomas.
- Aš esu Drakonas Darlonas. Seniai buvau šio krašto sargas, bet žmonės mane pamiršo. Jau šimtmečius gyvenu čia, vienišas, laukdamas, kada kas nors prisimins senąją draugystę tarp drakonų ir žmonių, – atsakė jis giliai, bet švelniai.
Tomas pajuto gilų užuojautos jausmą.
- Ar nori būti mano draugu? – paklausė jis.
Drakonas nustebo.
- Tu nori būti mano draugu? Po tiek metų vienatvės… – jis tyliai sušnibždėjo.
Darlono širdis pradėjo švytėti, ir drakonas pagaliau pajuto seniai prarastą šilumą. Tomas be baimės priėjo arčiau ir ištiesė ranką, kad paliestų drakono žvynus.
Nuo tos dienos Tomas ir Darlonas tapo neišskiriamais draugais. Kiekvieną dieną Tomas aplankydavo drakoną, ir jie kartu tyrinėdavo aplinkinius kalnus bei miškus. Drakonas vėl atrado džiaugsmą, skrisdamas virš slėnių ir saugodamas kaimą, kaip senais laikais. Tačiau jis daugiau niekada nebuvo pamirštas – kaimelyje visi žinojo, kad draugystė su drakonu yra tikras stebuklas.
Tomas ir Darlonas kartu išgyveno daug nuotykių, o jų
draugystė tapo legenda, kurią dabar pasakojo naujiems vaikams. Kaimas vėl
patikėjo stebuklais ir suprato, kad tikroji magija glūdi ne jėgoje ar baimėje,
o draugystėje, kuria reikia branginti.
Autorė: Kristina Narkevičiūtė - Ignatenka

Komentarai
Rašyti komentarą