KOKIA NUOMONĖ APIE MANE?



Kaimo gyventojas Jonas - visada besidomintis ką apie jį galvoja kiti. Jis  nusprendė sužinoti kaip jį vertina aplinkiniai.

-          Galbūt žmonės mano, kad esu protingas, šmaikštus arba gal net puikus šokėjas? – mąstė jis.

Pirmiausia jis nusprendė pasiklausti savo kaimynės Onos, kuri žinojo visus gandus. Ona sėdėdama savo kieme ir žiūrėdama į gėles paklausė:

-          O, Jonai, kodėl tu klausi? Žinai, žmonės kalba visko – ir gerų dalykų, ir ne.

Jonas šyptelėjo:

-          Na  galbūt tu man galėtum pasakyti ką apie mane galvoji?

Ona, nepasitikėdama, atsakė:

-          Na, sakyčiau, kad tu esi... labai, labai... nuostabus!

-          Nuostabus? Kaip? – nustebo Jonas.

-          Na, nuostabus, kad net morkos neturi tavo ištvermės! Tu net į parduotuvę ateini tik todėl, kad tau jau baigėsi atsargos, o grįžti su pilnais maišais bulvių!

Jonas, šiek tiek nuleidęs galvą, nusprendė pasiteirauti dar vieno kaimyno – senuko Petro, kuris visada buvo teisingas.

-          Petrai, ką tu manai apie mane? – paklausė Jonas.

Petras lėtai žiūrėdamas per akinius jam  atsakė:

-          Tu, Jonai, esi kaip saulėta diena – šviesus ir šiltas, bet kartais galimai ir per daug ryškus!

-          Per daug ryškus? Ką tu turi omeny? – jautėsi Jonas suglumęs.

-          Na, kaip tavo bandymai piešti! Kartais atrodo, kad tu nenori, jog kas nors suprastų, kas ten pavaizduota! – pasakė Petras ir abu pasijuokė.

Po to Jonas nusprendė pasiklausyti dar vieno draugo,  kurio jis visada galėjo pasikliauti – Ramūno. Jis atėjo pas Ramūną ir paklausė:

-          Ką tu galvoji apie mane?

Ramūnas šypsodamasis atsakė:

-          Žinai, Jonai, tu esi kaip mano mėgstamiausia knyga – kartais juokingas, kartais kvailas, bet visada suteikiantis man gerą nuotaiką!

Jonas, galiausiai šypsodamasis, pagalvojo:

-          Na, tai gal visai neblogai. Galbūt aš esu ir kvailas, bet linksmas!

Pasibaigus dienai Jonas sėdėjo ant suoliuko galvodamas ką išgirdo.

-          Žinote ką? Kiti galvoja, kad aš esu nuostabus, ryškus ir linksmas! O tai man patinka!

Ir nors jis niekada nesužinojo tikslios nuomonės apie save, bet jis suprato, kad svarbiausia yra šypsotis ir linksmintis, nes žmonės visada kalbės – gerai arba blogai.

 

 

Autorė: Kristina Narkevičiūtė - Ignatenka


 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

MITAI BEI NEPANEIGTI FAKTAI apie MEILĘ

KO JUMS NEPASAKYS NEI VIENAS ŠEIMOS SOCIALINIS DARBUOTOJAS

ABSTRAKTŪS PAMĄSTYMAI KUR GERIAU GYVENTI : KAIME AR MIESTE?

DORYBIŲ UGDYMAS ARISTOTELIO “NIKOMACHO ETIKOJE” PAGAL KRISTINA IGNATENKA

KĄ DAŽNIAUSIAI DAUGUMA PAAUGLIŲ VASAROS ATOSTOGŲ METU VEIKIA?

PRANEŠIMAS BŪSIMŲ PIRMOKŲ TĖVELIAMS

UŽMASKUOTAS KLAUSIMAS

ISTORIJA APIE MOTERĮ IR VYRUKUS KURIEMS SEKSO NEREIKIA

PATRAUKLIAUSIOS LIETUVOS VAIKŲ STOVYKLOS

KAS LAUKIA VAIKŲ BE TĖVŲ AR ĮTĖVIŲ GLOBOS, KURIE NEGALI UŽTIKRINTI UGDYMO LANKYMO VAIKAMS?